žvejoti

žvejóti, -ója, -ójo KBII199, Rtr, Š, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ; H175, R, R141, MŽ, MŽ185, N, D.Pošk, S.Dauk 1. intr. tinklu, meškere ar kitaip žuvis gaudyti, žuvauti: Iš pradžios svieto žmonės penėjosi šaknimis ir vaisiais medžių, paskun pradėjo žvejoti, medžioti, gaudyti gyvius ir anus jaukinti Nz. Va ka gautum su tinklu žvejót, ot žinot, pagautum žuvies! LKT191-192(Zp). Žvejó[ja] motriškos su bride po upį JI235. Daba gali gerai žvejót – Nemune žuvies yr Jrb. Ka žvejósma tiktai kame upelė[je] kokiame, ten ventarį kame užtaisysi Všv. Seniau žiemą nėkas nežvejójo, užšalo ir užšalo Štk. Upis tekėjo iš tokio mažo ežerelio, ten vaikiai liuob žvejós Šts. Aš jau valgyt [žuvies] nenoriu tei, ale žvejót nu tai! [p]Pžrl. Pri upių maudos, žvejó[ja] – visi gerumai LKT52(Vgr). Žvejójam nežvejójam, žvejójam nežvejójam – nėkas nekrimta į tą tinklą Šts. Ans labai mokėjo žvejóti, gaudyti lydekas Vvr. Ir ejęs žvejot ir nėko nelaimėjęs MitII38(Klp). Anie su tribridžiu žvejójo tatai Lž. Žvejó[ja] su tinklu, o žuvauja su rankomis J. Eidavo žvejóti su žiuburiais: nešiosi pakraščiais žiuburius, o anie (žvejai) braidys Kv. Naktį geriau žvejót – žuvys tinklo nemato PnmŽ. Žvejoti žeberklu ŽŪŽ14. Žvejójam, būlo, anta Nemno DrskŽ. Liuobam ir į marias žvejóti Klp. Tas ponas laikė savo žvejį, tas turėdavo vis eit žvejót, kaip veik ponas žuvių užsigeisdavo Sch179. Kiti ežerūse ir upėse takišius dėjo, venterius spendė ar tinklais žvejojo S.Dauk. Vaikai tėvo žvejo geba žvejoti M.Valanč. Dar Volovyčia keletą valksmų Lukšto (= Lūksto) ežere kanaunykams užlaikė, kad kumet norėdamys to[je] vieto[je], katro[je] išteka upė Varnelė, galėtum žvejoti M.Valanč. Gražiame ore du žvejų botu ant jūrių žvejoti išbėgusiu Kel1879,134. Tada bylo Simonas Petras jumpi: „Eikim žvejotų“ BPI408. Išvydo Petrą ir Andriejų žvejojančius ir zotag padarė juos žvejais žmonių DP335. Žiūriu ant marių: žvejeliai žvejója JD125. Žvejõs mano mergužėlė, žvejõs mano mergužė JV123. Ką mes veiksim šilkų tinklu? – Šilkų tinklu bežvejosim KlvD3. Eičiau žvejoti, žuvų ieškoti, mergelę privilioti LLDII568(Brt). O žvejóti ta reik sėdėti ten ant valtės i laukti, kumet ta žuvikė čia antkibs End. Aš su meškere nenorėjau žvejóti – kaip ten žuvikę gyvą pakabink į gerklę Krž. Didliai paslankus žvejóti – kiaurai sėdės pri tos upės Yl. Tai šniūrus meta, tai su meškere žvejója PnmŽ. | refl. NdŽ. 2. tr. ŽCh59, ŠT62 žuvaujant gaudyti: Kiti vėl aria žemę, kiti gi (= o kiti) žvejoja žuvį A1884,299. Pri to žiburio motriškosios verpė, vyriškiejai virves vijo, tinklus mezgė žuvims žvejoti S.Dauk. Kur jau ne pakulų tinklais (orig. tinkłeis) turėjo žvejot žuvis pilvui ant peno, bet tinklu žodžio Dievo turėjo gaudyt žmones, nuskendusias tuose geiduliuose kūno ir žemės DP379. Siuntė mane motynėlė žuvelių žvejóti JV53. Da žuvelių nežvejójau, pamačiau mergelę (d.) Smn. Žvejų menkios nežvejotos, nauda nepelnyta KlpD29. 3. tr. NdŽ skirti žuvims gaudyti: Nebžvejó[ja] to ežero, nebgirdėties Grd. Jūrios marios nežvejótos, pelnai nepelnyti JV53. Jūrės marės nežvejotos, tai nėr pinigėlių DvD287. 4. tr., intr. stengtis pagauti, ieškoti, rinkti: Veizėk i gaudys, i žvejós po tą bliūdą kokį gabalą Klk. Dabar iki vėlybos vasaros ten stovi vanduo ir gandrai žvejoja varles I.Simon. Rasi jau išdykai, varlių per daugel turėdams ir savo rupuižes iš prūdų mūsų žvejódams K.Donel. Molį nešinos [blezdingos] įšaus pro tarpangį ir lipdys sau lizdą, ir vėl maus pakeliuo, musėles žvejódamos Sg. Katinėlis nabagėlis mėselės žvejójo Š(Zp). Žvejõs mane (seserį) brolužėliai po jūres, po mareles JV440. Kopininkai, mieli kūmai, ar ištrauksit, ar žvejósit mano brolytėlį? Sch8. | prk.: Tie pabengė darbą, važiuok vėl žvejóti kitų [samdinių] Rnv. Sėdi prie kelio ir žvejoji praeivius rš. Vaikiai susikibs, susikibs pri kitas kito su rankoms, po tą pievą mergeles i žvejós (toks žaidimas) End. Broliai sesytę žvejojo KlvD23. Jėzus gi tarė Simonui: „Nebijok, nuo šio laiko tu jau žmones žvejosi“ SkvLuk5,10. | Penkis kartus žvejojo kulipkas kulkosvaidžio iš [sužeistojo] vidurių Ps. 5. intr. prk. žvalgytis, dairytis: Seniau, kai tik atnešdavo laišką, jis tuojau skaitydavo, o dabar kažin ko po kertes akimis žvejoja L.Dovyd. Nežvejók akim po lubas Skr. \ žvejoti; apžvejoti; išžvejoti; nužvejoti; pažvejoti; pražvejoti; prižvejoti; sužvejoti